INFORMACINIS LAPELIS

LINCOBEL 113,4 mg/ml injekcinis tirpalas kiaulėms, šunims ir katėms

1.  RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJO IR UŽ VAISTO SERIJOS IŠLEIDIMĄ EEE

ŠALYSE ATSAKINGO GAMINTOJO, JEI JIE SKIRTINGI, PAVADINIMAS IR ADRESAS

Rinkodaros teisės turėtojas ir gamintojas:

Bela-Pharm GmbH & Co. KG,

Lohner Str. 19,

49377 Vechta,

Vokietija.

2. VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS

LINCOBEL 113,4 mg/ml injekcinis tirpalas kiaulėms, šunims ir katėms

3. VEIKLIOJI (-SIOS) IR KITOS MEDŽ IAGOS

4. INDIKACIJA (-OS)

Kiaulėms, šunims ir katėms gydyti, esant infekcinėms ligoms, kurių sukėlėjai jautrūs linkomicinui:

– kvėpavimo takų ūminėms ir lėtinėms infekcijoms,

– lėtiniam dermatitui ir infekuotoms žaizdoms,

– metritui,

– kiaulių artritui,

– Mycoplasma spp. sukeltoms infekcijoms,

– kiaulių dizenterijai.

5. KONTRAINDIKACIJOS

Negalima naudoti, esant atspariems mikroorganizmams arba padidėjus jautrumui linkomicinui.

Negalima naudoti sutrikus kepenų funkcijoms.

Negalima naudoti gyvūnų naujagimiams dėl galimo toksinio poveikio.

Negalima naudoti arkliams, triušiams, žiurkėnams, jūrų kiaulytėms, šinšiloms ir atrajojantiems gyvuliams dėl galimo stipraus kolito.

6. NEPALANKIOS REAKCIJOS

Kartais gali atsirasti viduriavimas, vėmimas ar sumažėti apetitas, retais atvejais gyvūnas gali pasidaryti neramus, gali parausti oda.

Jei, sušvirkštus vaisto, atsiranda virškinimo trakto sutrikimai ar sustiprėja viduriavimas, būtina nutraukti ar pakeisti gydymą.

Praėjus 18–36 val. nuo gydymo pradžios kiaulėms aplink išangę ar išorinius lytinius organus gali atsirasti nedidelis patinimas ir paraudimas. Tai praeina savaime per 5–7 dienas.

Alerginės reakcijos pasitaiko retai.

Pavieniais atvejais gali atsirasti nervų ir raumenų blokados, kurių neįmanoma pašalinti parasimpatikomimetiniais preparatais (pvz., neostigminu), o kalcio preparatai jas nutraukia tik išdalies. Švirkštimas į raumenis gali sukelti vietinį sudirgimą.

Pavieniais atvejais pastebėta agranuliocitozė, leukopenija, trombocitopenija ir AST aktyvumo padidėjimas kraujo serume, kurie paveikė širdies elektrinį laidumą bei sumažino kraujospūdį.

Pasireiškus alerginėms reakcijoms, reikia nedelsiant nutraukti vaisto naudojimą ir gydyti simptomiškai, t. y. anafilaksinio šoko atveju skirti adrenaliną ir gliukokortikoidus, alerginių odos reakcijų atveju – antihistaminines medžiagas ir (ar) gliukokortikoidus.

Pastebėjus bet kokį sunkų poveikį ar kitą šiame informaciniame lapelyje nepaminėtą poveikį, būtina informuoti veterinarijos gydytoją.

7. PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠYS

Kiaulės, šunys ir katės.

8. DOZĖS, NAUDOJIMO BŪDAS (-AI) IR METODAS KIEKVIENAI RŪŠIAI

Švirkšti į raumenis vieną kartą per dieną:

kiaulei:  10 mg linkomicino arba 0,1 ml tirpalo 1 kg kūno svorio, t.y. 0,1 ml tirpalo 1 kg kūno svorio,

šuniui: 20 mg linkomicino 1 kg kūno svorio, t.y. 0,2 ml tirpalo 1 kg kūno svorio, katei: 20 mg linkomicino 1 kg kūno svorio, t.y. 0,2 ml tirpalo 1 kg kūno svorio, Gydyti reikia ne mažiau kaip 3 dienas iš eilės.

Jei po 3 gydymo dienų nėra žymaus pagerėjimo, reikia peržiūrėti diagnozę ir jei reikia keisti gydymą.

9. NUORODOS DĖL TINKAMO NAUDOJIMO

Kiaulėms vaistą reikia švirkšti į raumenis, o šunims ir katėms – giliai į raumenis, vieną kartą per dieną, 3 d.

iš eilės.

10. IŠLAUKA

Kiaulienai – 7 paros.

11. SPECIALIEJI LAIKYMO NURODYMAI

Saugoti nuo vaikų.

Atidarius buteliuką, laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

12. SPECIALIEJI NURODYMAI

Prieš naudojimą rekomenduojama nustatyti mikroorganizmų jautrumą linkomicinui.

Esant inkstų funkciniams sutrikimams, rekomenduojama sumažinti vaisto dozes arba ilginti laikotarpį tarp vaisto naudojimo.

Vengti sąlyčio su oda ir gleivinėmis.

Veterinarinio vaisto saugumas vaikingoms patelėms ir laktacijos metu nenustatytas.

Patelėms laktacijos metu vaistą reikia naudoti itin atsargiai, nes linkomicinas gali sutrikdyti žindančių jauniklių virškinimo trakto veiklą.

Naudojant kartu su anestetikais ar nervų ir raumenų blokatoriais, linkomicinas sustiprina šių miorelaksantų poveikį. Dėl to negalima skirti kartu su anestetikais ar medžiagomis, kurios sukelia nervų raumenų blokadas. Nustatytas visiškas kryžminis atsparumas linkomicinui ir klindamicinui ir dalinis kryžminis atsparumas makrolidiniams antibiotikams, tokiems kaip eritromicinas, kitasamicinas, spiramicinas ir tilmikozinas. Linkomicinas ir eritromicinas veikia kaip antagonistai. Nerekomenduojama linkomicino naudoti kartu su kitais makrolidais, nes abiejų grupių medžiagos veikia tuos pačius bakterijų medžiagų apykaitos etapus. Perdozavus reikia nedelsiant nutraukti gydymą ir taikyti simptominį gydymą ( žr. 4.6 p.). Specifiniai priešnuodžiai nėra žinomi.